- pataika
- pataikà sf. (3b), pãtaika (1) Als, Slnt, Kv, Jrb, patáika (1)
1. palankumas, malonė: Tėvas iš sūnaus vis dar nelupa, žiūri pataikõs Gs. Menka pãtaika svetimam dirbti Kltn. Tarp pačių turtingųjų nebebuvo nė vienybės, nė pataikos S.Dauk. Atgabentas aukos dovenas priėmė ir duodantiems dievų pataiką apreiškė S.Dauk. ^ Kur meilė, ten ir pataika, o kur baimė, ten neapykanta Krok. Liulių miestas pas anus: nė rodos, nė patáikos Šts.
2. R, Prk nieko neveikimas, laisvas laiko leidimas, dykinėjimas: Pas jį tarnams pataikõs tai jau nėra Mrj. Jis tur daug pataikõs KII73. Neduok tavo kūdikiui pataikoje būti B. Ne dėl patáikos auga duktė J. Ana dukters ant pãtaikos laiko J. Ant patáikų nėkas nelaikė darbininko žmogaus, dirbom kiaurai Kltn. Ne ant pãtaikos buvo, o tokio amžiaus sulaukė Pln. Tą vieną dukterį turiam ant pataikõs Užv. Bet jūs nestovėkite pataikoj, bet vykite savo neprietelius RBJoz10,19. Ne noprosnai, nei iš pataikos anokią mūką ir smertį bjaurią apsiėmė BPI424. Ar tu jo neižkarotumbei drin tos vienos pãtaikos?! DP391. Kad aš augau pas motinėlę, ilgai migdino, gražiai mokino, o kaip patekau pas anytėlę, nelaikė anyta pataikužėlėj (d.) Mrj. | Tada žemei intiks jos atsilsėjimas (pataika), kolei pūsta yra BB3Moz26,34. ^ Nei darbas, nei pãtaika Grg, Erž. Kai ligonį turi, tai nė darbas, nė pataikà Mrj. Nė darbo, nė pataikos nėra: dilbstu šen, dilbstu ten, ir išeina diena J. Pataika daug pikto mokin CII89.
◊ iš pataikõs; B [i]iš palengvo.
Dictionary of the Lithuanian Language.